Transportavimo pakuotės parinkimas ar jos nebuvimas priklauso nuo gamybinės/vartojimo pakuotės. Mano nagrinėjamu (užduoties) atveju, vežamas krovinys yra skystis, o jo vartojamoji/gamybinė tara yra statinė. Šiuo atveju galimas dvejopas tokio krovinio pakrovimas:

  1. Naudojant transportavimo padėklus;
  2. Nenaudojant transportavimo padėklų.

Statinės skersmuo yra 570 mm, o aukštis – 700 mm. Norint kuo pakrauti šias statines ant palečių optimaliausiu būdu, reikėtų naudoti „suomišką paletę“, kurios išmatavimai yra 1200x1200mm (tokiu būdų ant paletės būtų galima pakrauti keturias statines). Tačiau tokiu atveju būtų galima pakrauti tik 22 „suomiškas paletes“ (po 11 palečių dviem eilėmis išilgai puspriekabės), kas reikštų, jog bendras pervežamų statinių skaičius siektų 88.

Antruoju atveju, paletės naudojamos nebūtų todėl iš viso būtų galima pakrauti 92 statines (4 statinės į plotį ir 23 statinės išilgai puspriekabės).

Taigi, žiūrint iš kiekybinės pusės – antrasis variantas (palečių nenaudojimas krovinio pervežimo metu), būtų naudingesnis siutėjui/pardavėjui, tačiau nebūtinai finansiškai parankesnis krovinio vežėjui. Ši niuansą aptarsiu žemiau.

Tarkime, kad viena „suomiška“ paletė sveria 5 kg. Kraunant statines ant šių palečių prie krovinio bendro svorio prisidėtų papildomai 110 kg (5×22). Taigi apmokestinamas svoris klientui būtų jau nebe 14 628 kg, o 14 738 kg. Kadangi mano vežamas krovinys nėra labai didelių išmatavimų, tai krovinio paaukštėjimas (prie statinės aukščio prisidėtų papildomai 120mm), apmokestinamam krovinio svoriui (šiuo atveju apmokestinamas realus, pervežamas krovinio svoris, o ne skaičiuojamasis) įtakos neturėtų.

Paletizuoto krovinio pakrovimas/iškrovimas be jokios abejonės būtų šiek tiek operatyvesnis. Tačiau, kaip jau minėjau anksčiau, palečių naudojimas šiam kroviniui nėra būtinas. Juo labiau, kad siunčiant visą krovinį nuo „durų iki durų“, t.y. nuo Marijampolės iki Berlyno, dar daugiau laiko būtų sugaišta šiam kroviniui pakrauti ant palečių, o po to į transporto priemonę.

Praktikoje tokios transporto taros pakrovimas nėra labai patogus. Norint statines pakrauti reikalingi tiek žmogiški resursai, tiek hidrauliniai keltuvai. Pakrovimo/iškrovimo procese turėtų dalyvauti mažiausiai du žmonės, kadangi pirmiausia statinę reiktų paversti, kad būtų galima privažiuoti ir ją užkrauti ant hidraulinio keltuvo, o vėliau, kolegos pagalba jį atsargiai nuritinti nuo keltuvo.

Sukrovus visas 92 statines į puspriekabę jas reiktų sutvirtinti diržais, kas 8 statinių „blokui“ – vienas diržas sutvirtinimui. Galima būtu tvirtint ir plastmasine plėvele, tačiau iš praktikos žinoma, kad norint užtikrinti jos tinkamą funkcija, plastmasinės plevelės reiketų labai daug, o ir tvirtinti reikėtų, ne kas 8 statines, o kas 4-6, kas sukeltų papildomų laiko sąnaudų.

Krovinio pakrovimas/iškrovimas apskaičiavimas

Statinės viršuje ar ant dangčio turi būti užklijuoti informaciniai ženklai – lipdukai. Juose nurodytas siuntėjo ir gavėjo vardai (įmonių pavadinimai), išsiuntimo ir paskirties šalių pavadinimai, krovinio netto svoris (139 kg) ir brutto svoris (159 kg), tūris (0,178 m3) ir išmatavimai (700x570x570mm).

Krovinio pakrovimas/iškrovimas apskaičiavimas naudojantis formule:

Tc=tj + tj’ + tp +tp’ + tn + tn’ + tpos + tpag (1)

čia: tj – judėjimas pirmyn su kroviniu link transporto priemonės, tj’ – judėjimas atgal be krovinio nuo transporto priemonės, tp – pakėlimo su kroviniu laikas, tp’ – pakėlimo be krovinio laikas, tn – nuleidimo su kroviniu laikas, tn’ – nuleidimo be krovinio laikas, tpos– posūkio laikas, tpag – laikas pagalbinėms operacijoms.

čia: l – atstumas nuo krovinio iki transporto priemonės, v – judėjimo su kroviniu greitis (2,2 m/s), a – pagreitis (0,3-0,5m/s2).

čia: l – atstumas nuo krovinio iki transporto priemonės, v’ – judėjimo be krovinio greitis (3,2 m/s), a – pagreitis (0,3-0,5m/s2).

čia: Hvid – vidutinis aukštis, vp – pakėlimo greitis su kroviniu (0,20 m/s2).

čia: Hp – aukštis į kurį gali pakelti įrenginys (3-4,5m), hp – aukštis, kurio reikia užkėlimui ant auto platformos, pridėt atsargą.

čia: Hvid – vidutinis aukštis, vp‘ – pakėlimo greitis be krovinio (0,22 m/s2).

čia: Hvid – vidutinis aukštis, vn – nuleidimo greitis su kroviniu (0,1 m/s2).

čia: Hvid – vidutinis aukštis, vn – nuleidimo greitis be krovinio (0,1 m/s2)

tpos = 5 s

tpag = 45 s

Tc= 5,49 + 6,58 + 0,75 + 0,68 + 1,5 + 1,5 + 5 + 45 + = 66,5 (s)

TP = 92 statinės x 66,5 sekundžių = 6118 (s) = 102 (min) = 1 val. 42 min