Atskirų transporto šakų plėtojimo kryptys

Transportas, kaip ir kitos ūkio šakos, Lietuvoje pereinamuoju į laisvą rinką laikotarpiu patyrė nemažai negatyvių ir pozityviū pertvarkymų, kas, be abejo, atsiliepė ir šios ūkio šakos veiklos rezultatams. Nepaisant suoiė­tingą pereinamojo laikotarpio problemų, šalies transportas pastaraisiais me­tais funkcionuoja gana patikimai, iš esmės tenkindamas vartotojū krovinių gabenimo poreikius. Transportas Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, kurių ekonomika grindžiama rinkos santykiais, yra prioritetiškai plėtojama ūkio šaka. Sukurtas ir plėtojamas bet kurios šalies transporto potencialas savo ruožtu skatina greitą ir sklandžią prekių cirkuliaciją tarp gamintojų ir vartotojų.

Dabartinė Lietuvos transporto sistema techniniu ir organizaciniu požiū­riu tebėra gerokai atsilikusi nuo modernių ir tarpusavyje efektyviai sąveikau­jančių Vakarū bei Šiaurės Europos transporto sistemų. Stokojama šiuolaiki­nių techniniū krovinių gabenimo priemonių ir jų apdorojimo įrangos, teleko­munikacinių sistemų, logistinių ekspedijavimo ir techninio serviso struktūrų, tinkamų tarptautiniams krovinių gabenimams, krovinių terminalų.
Kadangi transportas dalyvauja visose be išimties ūkio šakose, jo darbo rezultatai objektyviai atspindi ekonominę ūkio šakų būklę. Smunkant ekono­mikai, gerokai sumažėjo visų transporto šakų krovinią gabenimo apimtis.
Daugiausia krovinių pagal svori gabenta automobilių transportu, išskyrus 1996 metus. Nors 1996 metais transporto imonių, palyginti su 1995 metais, padaugėjo, vežimo apimtis dėl sumažėjusios paklausos sumažėjo. Pastaraisiais metais vežimai geležinkeliu pasidarė stabilesni, o oro transportu gerokai suma­žėjo. Tą galima paaiškinti čarterinių reisti kroviniams gabenti sumažėjimu.

Šalyje funkcionuojanti krovinių transporto sistema iš esmės tenkina trans­porto vartotojų poreikius, tačiau savo organizaciniu ir techniniu lygiu nėra visiškai pasirengusi integruotis Vakarų Europos transporto sistemą, taip pat transporto paslaugų rinką. Tokią padėti galima ištaisyti organizacinėmis ir techninėmis priemonėmis, kurios numatytos Nacionalinėje transporto plėtros iki 2010 m. programoje. Šiai programai igyvendinti prireiks nemažų fi­nansinių išteklių.

Antžeminis transportas

Antžeminiam transportui priklauso automobihų ir geležinkelių transpor­tas. Todėl svarbiausią reikšmę šių transporto rūšių perspektyvinei raidai turi prioritetinių transporto koridorių plėtimas. Iš devynių prioritetinių geležin­kelių transporto koridorių Centrinėje ir Rytų Europoje – vienas eina per Lie­tuvos Respublikos teritoriją. Tai geležinkelių koridorius Talinas-Ryga­Varšuva. Šio koridoriaus atšakos jungia Lietuvą su Minsku-Kijevu-Odesa ir Gdansku.

Tranzitui per Lietuvą plėsti didelę itaką turės Šiaurės-Pietų ir Rytų-Vakarų koridoriai. Pagrindiniai Šiaurės-Pietų koridoriaus infrastruktūros komponen­tai Lietuvoje yra kelias VIA BALTICA, Kalvarija (siena su Lenkija), Kaunas­Panevėžys-Saločiai (siena su Latvija), taip pat atšaka 1A Kalviai (siena su Latvija) – Šiauliai-Tauragė-Panemunė (siena su Kaliningrado sritimi), taip pat geležinkelio linija Šeštokai (siena su Lenkija) – Kaunas-Šiauliai-Šarkiai (siena su Latvija).

Kelias VIA BALTICA statomas pamažu rekonstruojant esamą kelią, sta­tant miestų aplinkkelius, didinant eismo juostų skaičitį, statant tiltus ir atša­kas. Šio kelio ilgis Lietuvos teritorijoje yra 274 km. Įvertinant būsimą eismo intensyvumą 204 km turės keturias eismo juostas, 68 km – dvi juostas.

io kelio Lietuvos teritorijoje projekto kaina yra 70,4 mln. JAV dolerių. Rengiant VIA BALTICA kelio projektą prognozuota, kad iki 2000 metų eis­mo srautai padidės nuo 4 000 iki 18 000 transporto priemonių per dieną, o nuo 2005 metų – nuo 9 000 iki 38 000. Esant tokiam transporto eismo inten­syvumui reikės skubiai spręsti valstybės sienų pervažiavimo tvarkos ir muiti­nių pralaidumo problemas. Ilgos transporto eilės prie valstybės sieną sukuria neigiamą požiūri i VIA BALTICA tarptautini koridorių. Ekonominė VIA BALTICA kelio reikšmė priklausys nuo bendrų pastangų tų šalių, kurios pri­valo išspręsti sienų pralaidumo klausimus. 1996 metų sausio mėn. Baltijos valstybės patvirtino bendrą veiksmų planą, nustatanti tranzito tvarką ir pa­lengvinanti valstybės sienų pervažiavimą. Sienų pervažiavimo pagreitinimo problemas sprendžia taip pat atitinkamos Lietuvos ir Lenkijos institucijos.

Geležinkelio linijos koridoriaus

Kretos geležinkelio linijos koridoriaus ilgis Lietuvos teritorijoje sudaro 331 km (iš jų 203 km sutampa su 9 koridoriaus atšakomis 9B ir 9D). Dabar krovinių gabenimo šiuo koridoriumi srautai Lietuvos teritorijoje nėra dideli

1995 metais krovinių gabenimo intensyvumas kai kuriose atkarpose sudarė 0,1÷2,0 t/km. Svarbi spręstina artimiausiais metais problema yra europinio pločio geležinkelio linijų statyba Lietuvos teritorijoje. Dabar europinio plo­čio geležinkelio linijos ilgis Lietuvos teritorijoje nuo Lenkijos sienos iki Šeš­tokų yra 22 km. Numatoma, kad tarptautinių ir tranzitinių krovinių gabeni­mas per Lietuvos-Lenkijos sieną iki 2000 metų pasieks 1,4-1,6 mln. t, o iki 2010 metų – 2,54-3,0 mln. tomį. Multimodalinis krovinių paskirstymo termi­nalo projektas koridoriuje Nr. 1 (Lietuvos-Lenkijos siena) yra užbaigtas. Padidėjus krovinių srautui europinio pločio geležinkelio ruožas bus pratęstas iki Kauno (92 km) ir pertvarkytas ten esantis krovinių paskirstymo centras. Rytų-Vakarų koridoriumi (Lietuvos kelių ir geležinkelių dalyje) tranzitinių krovinių srautas dabar yra gana intensyvus, nes pagrindiniai krovinių gabenimo srautai tarp Vakarų ir Rytų valstybių eina per Klaipėdos ir Kaliningrado jūrų uostus. Todėl vienas iš svarbiausių uždavinių yra pagerinti infrastruktūros ir eksploatavimo sąlygas šiame koridoriuje.