Kroviniai — tai paruoštos išsiųsti (gabenti) žaliavos, medžiagos, kuras, gatavi gaminiai, kurie priklausomai nuo agaregatinės būklės yra jpakuoti, nejpakuoti arba supilti j tam tikras talpas.
Pagal agregatinę būklę kroviniai yra:
- kieti,
- skysti,
- dujiniai.
Kietos agregatinės būklės kroviniai yra skirstomi j vienetinius krovinius, kurie gali būti jpakuoti, ir birius krovinius, kurie transportuojant supilami j atitinkamas talpas.
Kroviniai yra:
- žaliavos,
- medžiagos,
- pusgaminiai,
- gatava produkcija,
- prekės,
- atliekos.
Krovininių rūšys tai krovinių grupavimas pagal atitinkamus požymius. Tokie požymiai yra: masė, tūris, sudėjimo j rietuves galimybė, magnetinės savybės ir pan. Krovinių rūšių kiekis yra vadinamas asortimentu.
Krovinių vienetas — tam tikras krovinių kiekis (daugiausia vienos rūšies), kuris yra sustambinamas juos sudedant ir sutvirtinant. Krovinių vienetai dar yra vadinami transporto paketais. Krovinių vienetai yra paruošiami šitaip:
- paketuojant specialiais jrenginiais,
- sutvirtinant arba surišant;
- naudojant padėklus;
- naudojant jvairius indus (tūrius).
Vienetiniai kroviniai tai kieti atitinkamų geometrinių formq kroviniai, kurių atskirus vienetus galima transportuoti, perkrauti ir sandėliuoti. Jtį savybės: forma, linijiniai matmenys, tūris, masė, svorio centras.
Birūs kroviniai kroviniai, susidedantys iš didelio kiekio kietų atitinkamos medžiagos dalelių, kurios daugiausia yra mažų dydžių ir atskirai negali būti transportuojamos. savybės: granulometrinė sudėtis (atitinkamų dydžių dalelią kiekis bendrame birių krovinių tūryje), tūrio masė (tūrio ir masės santykis), natūralus byrėjimo kampas, birumas, drėgnumas, kietumas.
Vienetiniai kroviniai turi linijinius matmenis ilgj, plotj, aukštj, kurie išreiškiami atitinkamais matvimo vienetais — mm, cm, m ir pan.
Skysti ir dujiniai kroviniai gabenami specialioje taroje metaliniuose induose, balionuose, stiklinėje taroje. Jų linijiniai matmenys atitinka to tūrio, kurį jie įdėti, matmenis. Šių medžiagų kiekiai gali būti apskaičiuojami pagal jų tūrio masę, matuojamą t/m3 arba kg/cm3. Kroviniai yra gabenami įvairioje taroje arba be jos, tačiau daugiausia kroviniai vežami įpakuoti.
lšpakavimas — pagrindinių ir pagalbinių medžiagų konstrukcinis derinys, suteikiantis galimybę apsaugoti gaminius nuo jų pagaminimo iki panaudojimo, palengvinti krovinių apdorojimo darbus, apsaugoti aplinką ir dirbančiuosius nuo įpakuotų medžiagų poveikio, taip pat juos reklamuoti.
Priklausomai nuo paskirties yra skiriamos dvi įpakavimo rūšys:
- vidinis įpakavimas — parduotuvės arba pardavimo įpakavimas;
- išorinis įpakavimas — transportinis įpakavimas.
Svarbiausios iš jų transportuojamo krovinio apsauga, siekiant išsaugoti krovinio panaudojimo vertę ir kokybę. Aplinkos apsaugos funkcijos padeda kitų prekių, transporto priemonių ir aptarnaujančio personalo apsaugai. Atitinkamų šalių įstatymų nustatyti pavojingą krovinių transportavimo reikalavimai.
