Krovinių be taros gabenimas.

Betarių krovinių grupei priklauso birios medžiagos – akmens anglis, rūda, durpės, inertinės statybinės medžiagos, taip pat labai ilgi kroviniai – miško medžiaga, pjautinė mediena, profilinis metalas ir pan.

Pagrindiniai birių medžiagų rodikliai yra: dydis ir forma, granulometrinė sudėtis, tūrio masė, drėgmė, natūralus byrėjimo kampas, savaiminio užsidegimo, sušalimo ir nuodingumo galimybė. Birių medžiagų tūrio masė yra masės ir tūrio santykis. Jo dimensija yra t/m³ arba kg/cm³. Birių medžiagų masė yra nustatoma jas sveriant arba apskaičiuojama pagal medžiagų tūrio masės lenteles. Kai kurių labiausiai paplitusių birių medžiagą tūrio masė ir natūralus by­rėjimo kampas parodyta 1 lentelėje.

Birių medžiagų tūrio masė ir natūralus byrėjimo kampas

Krovinių pavadinimas	Tūrio masė tIm3	Natūralus byrėjimo kampas, .13
Rudosios anglies briketai	0,80	32°
Akmens anglis	1,00	35°
Cementas nefasuotas	1,20	25°
Cukrus nefasuotas	0,94	30°
Žvyras ir smėlis	1,80	30°
Plytų skalda	1,50	35°
Kviečiai	0,80	28°
Akmeninė druska	2,00	45°

Birūs kroviniai, turintys mažą natūralaus byrėjimo kampą sunkiai iškrau­nami iš savivarčių geležinkelio vagonų arba specialių vagonų su sienų nuoly­džiu. Tam birias medžiagas reikia sujudinti (vibracija, smūgis ir pan.). Priklausomai nuo gabenimo ir sandėliavimo sąlygų birios betarės medžia­gos yra skirstomos į dvi grupes:

Pirmai grupei priklauso medžiagos, nebijančios atmosferos poveikio, to­dėi vežamos pusvagoniais, platformomis ir sandėliuojamos atvirose aikštelė­se rietuvėmis. Tai anglis, skalūnai, skalda, žvyras, smėlis, molis ir pan.

Antra grupė medžiagos, kurios vežamos dengtais arba specialiais vago­nais ir sandėliuojamos uždaruose sandėliuose, elevatoriuose arba pašiūrėse. Tai cementas, alebastras, negesintos kalkės, mineralinės trąšos ir pan.

Birūs kroviniai sveriami ant vagoninių svarstyklių, vagono neatkabinus nuo sąstato, bet jam užvažiavus ant svarstyklių platformos.

Operacijos kelyje. Siekiant užtikrinti saugų traukinių eismą, gabenamų krovinių saugumą ir pristatymą paskyrimo vietą laiku, kelyje yra atliekamas kompleksas komercinių operacijų. Jos skirstomos į: privalomas ir pa­pildomas.

Privalomos operacijos vagonų priėmimas ir išdavimas techninėse stoty­se, traukinių ir vagonų apžiūra, vagonų įforminimas ir jų perdavimas iš vie­nos geležinkelio įmonės kitai, izoterminių vagonų techninis aptarnavimas, smulkių siuntų ir konteineritį rūšiavimas, negabaritinių krovinių būklės pa­tikrinimas, perkrovimas kitas transporto priemones ir kt.

Papildomos operacijos krovinių perkrovimas iš vieno vagono kitą jam sugedus, krovinio patikrinimas ir peradresavimas ir kt. Šios operacijos atlie­kamos tuo atveju, kai pažeidžiamos vežimo taisyklės — viršijus transportavi­mo greitį, manevruojant ir neteisingai planuojant krovinių gabenimus.

Tekstą redagavo: vezam123.lt – krovinių pervežimas Vilniuje

šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Piltinis_krovinys